Eina saulelė aplinkui dangų
Eina saulelė aplinkui dangų, daulėlio, aplinkui dang(ų) .
Aplinkui dangų mėnulio kelti. Daulėlio…
Kelkis, mėnuli, kelkis, šviesusis, daulėlio…
Aš jau šviesi seniai kėliausi, daulėlio…
Ir nušviečiau jau visą svietą, daulėlio…
Seną jauną, mažą ir didį, daulėlio…
Eina martelė per didį dvarą, daulėlio…
Per didį dvarą šešuro kelti, daulėlio…
Kelkis, šešure, kelkis, tėveli, daulėlio…
Aš jau jauna seniai kėliausi, daulėlio…
Galvijėlius jau privariau, daulėlio…
Didį dvarą jau nušlaviau, daulėlio…
Baltas skomas užutaisiau, daulėlio…
Baltą duoną jau padėjau, daulėlio…
Alaus midaus jau pripildžiau, daulėlio…
(Šakių r., „Kupolia rože“ p. 341)