Kaip Man Jaunystės Neminėt
Kaip man jaunystės neminėt su bičiuliu senu?
Kaip neliūdėt, nesiilgėt prabėgusių dienų?
Už mūsų jaunas dieneles pakelkime taures!
Žvaliau! Išgerkime, brolau, už jaunas dieneles.
Drauguži mielas, pilk drąsiau ir vyno nešykštėk!
Jaunystė dingo, ir atgal nebesugrįš vis tiek.
Už mūsų jaunas dieneles pakelkime taures!
Žvaliau! Išgerkime, brolau, už jaunas dieneles.
Kadaise mudu su tavim bėgiojom po šlaitus,
Ir neverkšlenom, jeigu mus užklupdavo lietus.
Už mūsų jaunas dieneles pakelkime taures!
Žvaliau! Išgerkime, brolau, už jaunas dieneles.
Mes nardėm upių bangose, kvatodami linksmai,
Bet jūra kriokianti, rūsti mus perskyrė ūmai…
Už mūsų jaunas dieneles pakelkime taures!
Žvaliau! Išgerkime, brolau, už jaunas dieneles.
Tiek metų pralėkė, ir štai aš vėl tave matau,
Už mūsų meilę vėl geriu ir spaudžiu ranką tau.
Už mūsų jaunas dieneles pakelkime taures!
Žvaliau! Išgerkime, brolau, už jaunas dieneles.