Dainos

Aiči namuči, sėsči už staluči.
Atsivėrus stiklo langų,
Žiūrėč į kelučį.

Kas ty atainu, kas atiduluoji,
Ar ne mana motinėla
Kelučiu svyruoja.

Kad ašin žinočė, kad mana motute,
Lėkči, bėgči pasitikti
Sava motinėlas.

Par lygus laukelius, par gilus dubeles,
Kai nulėkiau an kraštelia
Žiūriu ne matute.

Ne mana matute, ne mana sesute,
Aš atgalios našlaitėla
Kelučiu verkdama.

Par gilų upelį, par aukštų kalnelį,
Vai tai mana motinėla
Tam kalnely guli.

Kelkis, matuti, kelkis, sesuti,
Pašukuok gi man galvelų,
Nuprausk ir burnelų.

Neskelsi vaikuti, neskelsi dukrute,
Tegul turi močikėly,
Nupraus tau burnelų.

Prausia man burnelų veidelį sudraskę,
Kai šukava man galvelų
Plaukelius nupešia.

Marškinėliais vilka runkelis atlaužia,
Kai sujuosia su juostelu
Širdelį suspaudę.